Su projektų metodu susipažinome ir mokėmės dirbti dalyvaudami tarptautiniame projekte „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ (1993–2005), beveik nuo švietimo reformos ikimokyklinio ugdymo srityje pradžios.

Įgyvendindami projektus reformos pradžioje ieškojome atsakymų į mums aktualius klausimus: koks turi būti pedagogų organizuotos ir vaikų spontaniškos veiklos santykis, kaip pedagogui nedominuoti ir neužgožti vaiko iniciatyvos, kaip spręsti vaikų konfliktines situacijas, kaip į ugdymo(si) procesą įtraukti šeimą ir kt. Atlikdami stebėjimus ir analizuodami savo veiklą, daugelį dalykų praktikoje pamatėme nauju žvilgsniu, kaip, pavyzdžiui, lankstesnis vaiko dienos ritmas, kitoks švenčių organizavimas, vaikų įtraukimas į sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, projekte „Kaip kurti aplinką, kuri skatintų vaiką veikti?“ gilinomės į ugdymo aplinkos kūrimo principus, atlikome daugybę bandymų ir eksperimentų, kad įsitikintume, koks svarbus ugdymosi veiksnys yra aplinka, kaip ji skatina vaikų smalsumą ir aktyvumą. Projekte „Ramybės metas darželyje: mokomės atsipalaiduoti“ sprendėme aktualią poilsio problemą vaikams, nemiegantiems pietų miego. Projekto eigoje išbandėme įvairias alternatyvias poilsio formas ir atsipalaidavimo būdus, kurie padeda tenkinti individualius vaikų poreikius, tėvų pageidavimus.

Šiandien mūsų projektai nukreipti į ugdymo turinio plėtrą ir inovacijų paiešką. Savo projektuose ieškome naujų idėjų ir kūrybiškai jas įgyvendiname. Pagrindiniai projektų metodo elementai – stebėjimas, analizė, refleksija – leidžia labiau pažinti vaiką, t.y. jo poreikius, gebėjimus, patirtį, galimybes. Analizė ir refleksija padeda kelti realius vaikų ugdymo(si) tikslus, juos sieti su vaikų gebėjimų ugdymu.

Projektų metodas kaip darbo forma sudaro galimybę reikštis pedagogų aktyvumui, kūrybiškumui, lyderystei ir skatina aktyvių metodų, tokių kaip tyrinėjimas, eksperimentavimas, interpretavimas, projektavimas, kritinis mąstymas, taikymą. Projektinė veikla mums padeda palaikyti diskusijų kultūrą, moko dirbti komandoje, analizuoti ir reflektuoti savo praktinę veiklą, spręsti ugdymo procese kylančias problemas.