[av_textblock size=” font_color=” color=”]
Šiandieninis pobūvis „Raidelėse“ paneigė mitu tapusį teiginį, jog ruduo depresyvus metų laikas. Visko, ko prireikė: aprangos, šviesos efektų, muzikos, na ir žaidimų, be abejo.
Susikurti šventę paragino lauke vėjų apnuoginti medžiai, apniukęs dangus. Kas daugiau, jei ne moliūgas, ryškus savo spalva, o dažnai ir žmogaus sukurta šypsena, praskaidrina nuotaiką rudens darganose. Taigi, nieko nelaukdami ėmėmės šventės „Išsišiepęs kaip moliūgas“ organizavimo. Pagrindiniais renginio organizatoriais tapo vaikai, kurie drąsiai siūlė idėjas ką norėtų veikti šventės metu. Džiugu, kad vaikų šventinės idėjos neapsiribojo vien valgymo malonumais, nors idėjų sąraše atsirado ir ledai ir daug skanumynų…Vaikai pageidavo žaisti pamėgtus žaidimus, karstytis, šokinėti ant batuto, šokti…Taigi, mums, pasitelkiant tėvelių pagalbą beliko šias idėjas realizuoti.
Šventinė nuotaika grupėje pasklido jau nuo pat ankstyvo ryto, kuomet vienas po kito sugužėję vaikai apsirėdė karnavaliniais kostiumais. Na, o personažų įvairovė: ir paslaptingosios raganaitės ir šviečiantys skeletai, ir energingieji žmonės vorai , nindzės net ir spalvingasis vienaragis. Pasakiški apdarai įkvėpė vaikus burtis į grupeles ir kartu kurti žaidybines situacijas, siužetus. Taigi, nejučia kiekvienoje grupės kertelėje įsiviešpatavo pasakos.
Vėliau, kėlėme persirengėlių puotą. Tiesa, svarbu paminėti, kad vaikai pasigardžiuodami mėgavosi tėvelių suruoštomis sveikuoliškomis vaišėmis, nuo žirnių trapučių iki džiovintų burokėlių ar moliūgų. Spalvingomis vaišėmis nuklotas stalas puotos pabaigoje atrodė lyg raganos šluota nušluotas!
Pasistiprinus, pats metas šėlionėms ir žaidimams. Vaikų šventinės nuotaikos palaikymui pasitelkėme intrigą – salės viduryje atsiradusį milžinišką voratinklį. Kiek svarstymų ir originalių minčių kilo vaikams! Žinoma, vėliau jis tapo smagių ir painių žaidimų objektu. Šėlionėms nuslūgus, smaginomės muzikos ritmais. Vaikams buvo pasiūlyta save išreikšti skambant skirtingų stilių muzikai. Skambėjo rokas, klasika, lietuvių liaudies melodijos. Šokėjai greitai perprato kintančias muzikines nuotaikas, kūnai pulsavo, emocijos liejosi per kraštus, vaikai improvizavo pavieniui, būrėsi į grupeles. Net ir jauniausieji, nedrąsiausieji trimečiai neatlaikė ir, pradžioje ilgokai stebėję šėlstančius vyresniuosius draugus, vėliau patys paniro į muzikos ritmus.
Dar vienas įstabus akcentas – paslaptinga skrynia…Vėlgi, vaikai įtraukti samprotauti, spėlioti – kas slypi viduje? Na, o skryniai atsivėrus, pasklido pasakiška migla… Gera buvo stebėti natūralų vaikų perėjimą į tylą ir iš nuostabos sustingusius žvilgsnius…
Kokia emociškai spalvinga ir įtraukianti šventė! Kartosim!
„Raidelių“ grupės mokytojos
Kristina Abraitienė, Edita Martinkėnienė
[/av_textblock]
[av_gallery ids=’10839,10838,10837,10844,10841′ style=’thumbnails’ preview_size=’portfolio’ crop_big_preview_thumbnail=’avia-gallery-big-crop-thumb’ thumb_size=’portfolio’ columns=’5′ imagelink=’lightbox’ lazyload=’avia_lazyload’]