Su projektų metodu susipažinome ir mokėmės dirbti dalyvaudami tarptautiniame projekte „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ (1993–2005), beveik nuo švietimo reformos ikimokyklinio ugdymo srityje pradžios. Taikyti projektų metodą ir juo grįsti savo mokymąsi bei praktinę veiklą mus išmokė Danijos pedagogai ir dėstytojai.
Įgyvendindami projektus dar reformos pradžioje, 1995 m. ieškojome atsakymų į klausimus, kurie ir šiandien Lietuvoje yra itin aktualūs: koks turi būti pedagogų organizuotos ir vaikų spontaniškos veiklos santykis, kaip pedagogui nedominuoti ir neužgožti vaiko iniciatyvos, kaip spręsti vaikų konfliktines situacijas, kaip į ugdymo(si) procesą įtraukti šeimą ir kt. Atlikdami stebėjimus ir analizuodami savo veiklą, daugelį dalykų praktikoje pamatėme nauju žvilgsniu, kaip, pavyzdžiui, lankstesnis vaiko dienos ritmas, kitoks švenčių organizavimas, vaikų įtraukimas į sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, projekte „Kaip kurti aplinką, kuri skatintų vaiką veikti?“ (1996) gilinomės į ugdymo aplinkos kūrimo principus, atlikome daugybę bandymų ir eksperimentų, kad įsitikintume, koks svarbus ugdymosi veiksnys yra aplinka, kaip ji skatina vaikų smalsumą ir aktyvumą. Projekte „Ramybės metas darželyje: mokomės atsipalaiduoti“ (1998) sprendėme aktualią poilsio problemą vaikams, nemiegantiems pietų miego. Projekto eigoje išbandėme įvairias alternatyvias poilsio formas ir atsipalaidavimo būdus, kurie padeda tenkinti individualius vaikų poreikius, tėvų pageidavimus.
Šiandien mūsų projektai susiję su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio atnaujinimu, naujų idėjų paieška, inovacijų ugdymo(si) procese diegimu. Grįžtame ir prie tų pačių klausimų: vaiko poilsio formų įvairovė ramybės laikotarpiu, mokytojo vaidmens kaita, vaiko mokymasis per žaidimą ir kt. Ikimokyklinio ugdymo mokytojos mokosi kurti kontekstus, skatinančius vaikų susidomėjimą, gilų įsitraukimą į veiklą, aktyvų mokymąsi. Įgyvendindami projektus kartu siekiame metinių ir strateginių įstaigos veiklos tikslų.
Projektų metodas kaip darbo forma kuria prielaidas reikštis pedagogų lyderystei ir kūrybiškumui, stiprina komandinio darbo įgūdžius, ypač reflektuojant savo praktinę veiklą, padeda palaikyti diskusijų kultūrą.