Mūsų požiūris į vaiką ir jo ugdymą(si) formavosi dalyvaujant tarptautiniame Egmonto projekte „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ (1993 – 2005), beveik nuo švietimo reformos ikimokyklinio ugdymo srityje pradžios, kai mokėmės iš naujo pažinti vaiką, keisti savo ankstesnes nuostatas. Didieji pokyčiai darželio praktikoje vyko, kuriant ir įgyvendinant praktikos kaitos projektus, kurie išleisti Egmonto projekto knygose simboliniu pavadinimu – „Artyn vaiko“. Ėjimas „artyn vaiko“ vyko labai nuosekliai, gilinantis į ikimokyklinio amžiaus vaiko pedagogiką ir psichologiją, jo raidą, ugdymo procese atliekant daugybę stebėjimų, praktinių eksperimentų ir tyrimų, diegiant naujus ugdymo metodus, mokantis seminaruose ir stažuotėse, konsultuojantis su Danijos pedagogais, nuolat tariantis ir diskutuojant tarpusavyje.
Jau tada supratome tokius pamatinius dalykus, kad, norint užtikrinti gerą vaiko savijautą, būtina:
● girdėti vaiko „balsą“;
● pažinti vaiką ir tenkinti jo poreikius;
● kurti šiltus tarpusavio santykius ir vaikui palankią emocinę ir fizinę aplinką.
Dabartiniu laikotarpiu, atnaujindami ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinį, įgyvendindami Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą (2022), Kauno lopšelio-darželio „Vaikystė“ ikimokyklinio ugdymo programą (2024), vadovaujamės šiuolaikiniu požiūriu į vaiką ir vaikystę, vaiko raidą, poreikius, ugdymo(si) būdus. Siekiame užtikrinti visuminį vaiko ugdymą(si), kurdami įtraukų, žaidimu ir patirtine veikla grindžiamą ugdymo(si) procesą. Stipriname vaiko kaip aktyvaus dalyvio, ugdymo(si) proceso bendrakūrėjo ir mokytojo kaip stebėtojo, aplinkos kūrėjo, tyrinėtojo, tarpininko tarp vaiko ir aplinkos vaidmenį, t. y. siekiame išlaikyti balansą tarp vaikų iniciatyvų ir mokytojo inicijuotų veiklų.