[av_textblock size=” font_color=” color=”]
Nuo šių metų spalio mėnesio „Skruzdėliukų“ grupės vaikai dalyvauja ilgalaikiame prevenciniame projekte „Vaiko kelias į gražią kalbą kartu su pasaka“. Projekto tikslas – mokytojų vedamas veiklas susieti su pasaka bei integruoti kalbos ugdymo modelį, t.y. artikuliaciją, kalbinį kvėpavimą, girdimąjį dėmesį bei smulkiąją motoriką. Šiuo tikslus „Skruzdėliukų“ grupės vaikai kasdien varto knygas, stebi jų paveikslėlius, personažus, o pamažu pastebi net ir tekstą ar raides. Per šį laikotarpį mažieji skaitytojai susipažino su daugybę naujų personažų, kurie atnešė mažiesiems ne vieną naują iššūkį!
Grupėje su vaikais kas 3-4 savaites klausėme naują pasaką. Pirmiausia susipažinę su „Drambliukas dalinasi ledais” pasaka, tyrinėjome dramblio ir paršelio personažus, bandėme išgirsti ir atpažinti jų garsus, išvaizdą ir pėdsakus. Lavindami artikuliaciją bandėme atkišti lūpas kaip drambliukas, o kalbiniam kvėpavimui padėjo dažų pūtimas: “pučiu kaip drambliukas”. Atidarius tikrą ledų gaminimo cechą – dirbo mažieji pirštukai: dažėme, lipdėme, bėrėme kruopas, dėliojome ir rūšiavome kamuoliukus. Taip pat dalinomės patirtimi, kaip galima padėti mažajam paršeliui, kuris išsimaudė purve – šepetėlių ir vandens pagalba pavyko juos nuprausti.
Skaitant pasaką „Pagyrūnas baravykas” susipažinome su grybo personažu, pūtėme žandus ir pilvą, imituodami pasipūtusį baravyką. Klausėmės įvairių miško garsų – vėjas, lietus, vilko staugimas, paukščių čiulbėjimas, griaustinis. Kaštonų pagalba kartojome ritmišką beldimą. Lavindami smulkiąją motoriką, kūrėme medžius, aplikuodami kankorėžį plastilinu, putų ir dažų pagalba dažėme grybo trafaretą, sukūrus rudens gėrybių kauliuką ir dėžutę, rūšiavome, dėliojome, ridenome gamtinę medžiagą. Ant šviesos stalo matavome, svėrėme, lyginome kaštonus, giles, kankorėžius, o sukūrus miško takelį, ridenome ir pūtė juos, bandydami pataikyti takeliu.
„Čipolino nuotykiai” linksmiausi! Vaikai išklausę pasaką skubėjo iš arčiau pastebėti daržoves ir vaisius: svogūną, pomidorą, agurką, morką, bulvę, obuolį, apelsiną, o atkišę lūpas bandėme giliai įkvėpti ir lyg pauostyti kokio tai kvapo. Didysis pomidoras pareikalavo didelių pastangų, kol ištarėme “ooo”, tačiau tam padėjo veidrodėlis. Klausant dainos apie daržovės, bandėme išgirsti ir įvardinti, galbūt net parodyti paveiksliuke apie kokią daržovę dainuoja, o prie nuotaikingos dainos prisijungė ir linksmi pirštukų judesiai! Rūšiuojant daržovės ir vaisius pagal spalvas ar dydį ar bandant jais dažyti lavėjo smulkioji motorika. Linksma, bet susikaupimo reikalaujanti užduotis – išimti iš moliūgo sėklas, tuo metu puikiai dirbo pirštukai: išrinkome, rūšiavome, nuplovėme ir net pavyko suskaičiuoti! Vaikus čipolino nuotykiai ne tik paskatino paskanauti rudens gėrybių, o ir pasigaminti vaisių kokteilius bei pavaišinti draugus.
Visą mėnesį „Skruzdėliukų” grupėje svečiavosi katinas, šuo, asilas ir gaidys iš pasakos „Brėmeno muzikantai”. Ridenant kauliuką, skaičiuojant taškus ir dalinant kaulus šuniukui, susipažinome, ką mėgsta ėsti ir kokius linksmus žaidimus siūlo žaisti šuo. Magneto pagalba „pavirtome“ katinais ir “gaudėme” pelytes. Pasigaminta priemonė padėjo pučiant stebėti, kaip juda spalvotos juostelės, primenančios spalvotas gaidžio plunksnas. Klausant pasaką susipažinome su gyvūnų išvaizda: spalva, dydžiu ar forma, tyrinėjome jų pėdsakus plastiline, rūšiavome, kurie gyvūnai gyvena lauke ir namuose. Pasinaudojant šviesos stalu kūrėme fermą, kurioje prižiūrėjome ir maitinome gyvūnus. Praktinėse veiklose, pavyzdžiui, aplikuojant avį – tyrinėjome kailio švelnumą, o susipažįstant su višta, stebėjome, kurie kiaušiniai rieda greičiausiai. Klausydami gyvūnų garsų bandėme juos pakartoti, atspėti kas taip “kalba”, nurodyti, kurioje pusėje skambėjo garsas, pasinaudodami puodais, sukūrėme kuo tikriausią puodų orkestrą – kaip tikri brėmeno muzikantai!
Žiemą pasitikome su „Sniego karalienės“ pasaka. Susipažinę su mergaites kelione, grupėje bandėme kurti tamsų tunelį, imituojant mergaitės kelionę, pasišviesti žibintuvėliais ir rasti išėjimą iš jo. Bandėme susitarti ir bendradarbiauti: „aš lysiu – tu šviesk“, „pažiūrėk, šviečia!“. Kas yra žiema? Išbandėme pūtimo žaidimą, kuomet pučiant stebėjome, kaip maišelyje sukasi snaigės. Pratimą norėjosi kartoti dar ir dar! Prieš gaminant sniego pilį tyrinėjome vandens savybę – ledą: kaip jis tirpsta, ar gali jis būti spalvotas, ką randame lede? Aktyviai veikiant išbandėme įvairias priemones: pipetes, teptukus ir net plaktukus. Dirbtinio sniego gamyboje veikėme kūrybiškai: naudojome skirtingas priemones sukuriant savo svajonių pilį. Išsiaiškinome, kad sniege galime pamatyti daugybę paslapčių, kaip gyvūnų pėdsakai – į pėdsako formas, pirštais bėrėme miltus, džiaugėmės savo rezultatu ir dalinomės įspūdžiais su kitais. O paslaptingos sniego gniūžtės sudomino savo garsu, lyg kas šnypščia? Kas gi viduje? Pasinaudojant pipetėmis lašinome lašelius ir bandėme išgelbėti pasislėpusius sniege gyvūnus: „čia paršelis!” ; „šuo“.. – pasigirdo vaikų įspūdžiai.
Projekto metu integruotos pasakos skatina vaikus klausyti skaitomų ar pasakojamų kūrinėlių, jais domėtis, tyrinėti, veikti. Taip sudaromos palankios sąlygos ankstyvosios vaikų kalbos ugdymui(si). Vaikai ne tik dažniau varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo, bet ir kreipia dėmesį į tekste esančias raides, žodžius ar simbolius, geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, bando juos pavadinti. Tyrinėjant dailės medžiagomis ir priemonėmis intuityviai atranda skirtingus veikimo jomis būdus, lavina smulkiąją motoriką ir gerina akies-rankos koordinacija: ima, pila, maišo, išpila, brauko, maigo, varvina. Perskaitę šias penkias pasakas, nekantriai laukiame susitikimo su naujų pasakų personažais, jų nuotykiais ir iššūkiais!
„Skruzdėliukų“ mokytojos
Karolina Mauliūtė ir Lina Valevičė
[/av_textblock]
[av_gallery ids=’13390,13389,13388,13391′ style=’thumbnails’ preview_size=’portfolio’ crop_big_preview_thumbnail=’avia-gallery-big-crop-thumb’ thumb_size=’portfolio’ columns=’5′ imagelink=’lightbox’ lazyload=’avia_lazyload’]