[av_textblock size=” font_color=” color=”]
„Ančiukų” ir „Boružėlių” grupių vaikai jau trečią kartą prisijungė prie tarptautinio švietimo įstaigų bendruomenių emocinės raiškos ir jausmų projekto ,, Jie mieli ir skirtingi, bet ne visi laimingi III“ įgyvendinimo komandos.
Tyrinėdami aplinką, žolėje, smėlyje, po krūmo lapais ar ant gėlės žiedo dažnai randame kokį pasislėpusį ar pirmyn atgal šmirinėjantį vabalėlį, pastebime skrendančią kamanę, ropojančią boružę ar tinklą rezgantį voriuką. Smalsu ir įdomu patyrinėti savo radinius. Kiek šis gyvas padarėlis turi kojų, sparnų? Ar geba skristi? Kaip greitai ropoja? Ne visi žinome, kad bene kiekvienas vabalas turi savo pavadinimą, skirtingą gyvenimo trukmę, būdą, priklauso tam tikrai rūšiai. Ne visi išmanome, kuo vienas ar kitas vabaliukas svarbus bei naudingas gamtai, žmogui ir kokią funkciją atlieka bendrame gamtos gyvenime. Kartais, būdami nevisiškai atsargūs, betyrinėdami juos sužeidžiame. Todėl labai svarbu prisiminti, jog su mažaisiais gamtos gyventojais turėtume elgtis atsargiai ir švelniai, neskriausti jų, globoti, o kai kurių iš vis geriau neliesti, neimti ir jų pasisaugoti.
Projekto tikslas – skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą, siekiant plėtoti vaikų domėjimąsi, pažinimą, rūpinimąsi pačiais mažiausiais gamtos gyventojais.
Projekto metu susipažinome su vabalų, vabzdžių, voragyvių įvairove, jų gyvenimo subtilybėmis, sąlygomis. Aptarėme ir išsirinkome kelis labiausiai patinkačius bei mūsų smalsumą žadinančius šios rūšies gyventojus.
Apsilankę virtualiame bitininkystės ūkyje, daug sužinojome apie bitutes, jų teikiamą naudą žmogui, gamtai. Kalbėjome, diskutavome apie nuostabiai įdomų, keistą, bet kartu ir puikiai suorganizuotą šių vabzdžių gyvenimą, išragavome bičių produktus – saldų medutį, bičių duonelę, bičių pikį, ,,meduotą“ korį. Lauke stebėjome kaip bitės darbuojasi, renka gėlių nektarą. Dalinomės su draugais patirtais įspūdžiais, atrastais skoniais, kvapais, šių mažų darbštuolių saugojimo ir priežiūros ypatumais.
Didelio mūsų susidomėjimo taip pat sulaukė musė. Žaisdami prie Smart lentos, susipažinome su šiuo vabzdžiu, jo gyvenimo būdu. Sužinojome, jog musės turi labai gerą klausą, regą, o jų skonio organai – kojų letenėlėse. Neįtikėtina…Kad atpažintume, kaip musės atrodo, ieškojome jų visur – darželio kieme, pakeliui namo, pasivaikščiojimų su tėveliais metu. Atradę, tyrinėjome išvaizdą, stebėjome skraidymo viražus.
Trumpam patys virtome darbštuolėmis bitutėmis ir keistuolėmis musėmis. Mokėmės skraidyti, mojuoti sparnais, tūpinėti ant gėlių žiedų, gelti, nešti medų.
Kūrybiškai įgyvendinome idėjas kurdami pasirinktus mažuosius draugus bei statydami jiems namus. Įsikūrę kūrybinėse dirbtuvėlėse, draugiškai pasiskirstę darbais, iš antrinių žaliavų, gamtinės medžiagos pastatėme bičių viešbutį, musių kotedžą. Juose ir apgyvendinome mažuosius lauko draugus.
Ilgalaikio projekto metu taip pat susipažinome su ekologinėmis problemomis ir su tvarumo idėjomis, improvizavome, visas emocijas bandėme išlieti kūryboje. Atradome naujų žaidimų, įgijome naujos patirties apie mažus gamtos padarėlius, išmokome bendradarbiauti ir savo patirtais įspūdžiais gamtoje pasidalinti su kitais.
,, Ančiukų“ grupės mokytoja Loreta Mockevičienė
,,Boružėlių“ grupės mokytoja Laima Darvidienė
[/av_textblock]
[av_gallery ids=’14296,14297,14298,14299′ style=’thumbnails’ preview_size=’portfolio’ crop_big_preview_thumbnail=’avia-gallery-big-crop-thumb’ thumb_size=’portfolio’ columns=’5′ imagelink=’lightbox’ lazyload=’avia_lazyload’]