Besibaigiant šiems mokslo metams įvyko dar viena Erasmus+ projekto stažuotė, kurioje dalyvavau kartu su kitų konsorciumo įstaigų – Kauno lopšelių-darželių „Žilvitis“, „Žvangutis“, „Spindulys“, „Daigelis“ ir „Pušynėlis“ vadovais bei mokytojais. Darbo stebėjimo vizitas vyko Turkijoje, Karamursel miesto mokykloje. Mokykloje veikia ikimokyklinio ugdymo grupės, kurias lanko vaikai nuo 3 iki 6 metų. Mes, projekto dalyviai iš Lietuvos, turėjome puikią galimybę susipažinti su Turkijos švietimo sistema, ikimokyklinio ugdymo organizavimu, švietimo pagalbos vaikams teikimu, mokyklos edukacinėmis aplinkomis.
Kiekvienas rytas mokykloje prasidėdavo pagal Turkijos papročius nuo arbatos (arba kavos) gėrimo ir pokalbių apie mokyklos gyvenimą, dienos veiklos plano aptarimo. Kasdien vyko praktinės veiklos darželio grupėse stebėjimai, matytų ugdomųjų veiklų aptarimai, mūsų bandymai aiškintis, kaip planuojama veikla, kaip kuriama aplinka, kaip susikalbama su kitakalbiais vaikais, kokie vaikų ir mokytojų susitarimai grupėse ir kt. Mokykloje mokosi bent 30 vaikų iš Sirijos, tad įdomu buvo pamatyti, kaip taikoma kortelių sistema, kaip individualizuojamas vaikų ugdymas, pritaikoma aplinka ir kokios priemonės naudojamos.
Viena iš mokyklos stiprybių – aktyvi tėvų savanorystė, sutelkta bendruomenė. Tėvų iniciatyvų dėka turėjome galimybę susipažinti ir su nacionaliniais turkų virtuvės ypatumais, pajausti visos bendruomenės svetingumą, vaišingumą.
Kitas ryškus ugdymo proceso bruožas – pilietiškumo ugdymas. Vizito metu pastebėjome, kad grupių ir klasių bei koridorių aplinkose daug šalies simbolinės atributikos, vėliavėlių, šalies prezidentų ir kitų Turkijos istorijai ar kultūrai svarbių asmenų portretai. Nuo mažens diegiamos pagarbos, tolerancijos vertybės, skatinamas aktyvus ir atsakingas dalyvavimas mokyklos bei vietos bendruomenės gyvenime.
Vizito pabaigoje projekto dalyviams įteikti tarptautiniai sertifikatai. Be jų taip pat išsivežėme daug šiltų įspūdžių, mielų vaikų dovanėlių, daugybę užfiksuotų kadrų savo telefonuose ir įdomią tarptautinio mobilumo patirtį.
Regina Beinorienė
