“Tyrinėtojai” iš anksto nusimatę kryptį, maršrutą, tikslą (surasti mistinio Kauno žvėries poilsio vietą) leidosi į įdomių patirčių kupiną teminį pasivaikščiojimą po gimtąjį miestą.
Keliaudami susipažinome su įvairių stilių pastatais, mažomis senamiesčio gatvelėmis, apžiūrėjome pakeliui pamatytus miesto objektus: skulptūras, menininkų kūrinius, pažintines lenteles; tyrinėjome skirtingus ėjimo paviršius: šaligatvį, akmenuotą grindinį, ką tik nušienautą pievą, medinį tiltelį. Džiugiai dalinomės savo pastebėjimais: “Labai kvepia žolė, bet limpa ant batų.” “Aš galiu šokinėti ant šitų didelių akmenų.” “Smagu greitai bėgti čia.”
Pasiekę ypatingą miesto vietą, dviejų upių Santaką, klausėmės vandens tėkmės garsų, bandėme užuosti, kuo kvepia ruduo, surengėme akmenukų mėtymo į vandenį, lenktyniavimo su savo šėšėliais varžybas. Ramybė, tyras oras, saulės šiluma suteikė naujų jėgų atlikti Kauno žvėries skirtas užduotis. Atradome būdą, kaip apkabinti patį storiausią medį, įveikėme 40 – ties laiptelių į Kauno pilies bokštą iššūkį, pasisveikinome su raiteliu ant žirgo. Skaičiuodami žingsnius link pilies gynybinės sienos, pasiekėme pasivaikščiojimo tikslą – radome keistus garsus skleidžiančio mistinio žvėries poilsiavietę.
Vaikai dalinosi mintimis: “Jis ten užmigo. Paklausykit, labai garsiai knarkia.” “Gerai pavargom, bet radom. Dabar ir aš miegosiu autobuse.”
Teminė kelionė padėjo “Tyrinėtojams” su juos supančia aplinka susipažinti šiek tiek kitaip – linksmai, žaismingai, aktyviai veikiant, turiningai.
Mokytojos Loreta ir Rasa
