Šių metų pavasaris atnešė mums naujas patirtis, atradimus, išbandymus, išgyvenimus, permainas. Informacinių technologijų pagalba pajutome, kaip pasikeitęs pasaulis XXI amžiuje. Patyrėme, kad galime išgyventi nepakilę nuo kompiuterių, telefonų ekranų. Informacijos srautas ir informacinių technologijų galimybės kartu ir gelbėjo mus ir „sargdino“, ramino ir gąsdino.
Tačiau mes džiaugiamės – jų dėka visą karantino laikotarpį jautėme Jus, visą mielą „Vaikystės“ bendruomenę, šalia. Mokėmės, atradome, džiaugėmės ir dalinomės nuotaikomis kartu! Ačiū už palaikymą, jūsų šiltus žodžius, bendradarbiavimą. Žinome, kaip nelengva buvo daugeliui Jūsų.
Taigi, prabėgus pavasariui, mūsų laukia nauja adaptacija. Ne tik vaikučių. Mūsų visų. Reikėjo adaptuotis prie uždaro gyvenimo, ribojant fizinius kontaktus. Atlaikyti informacinį „antpuolį“. Pamažu keitėsi įpročiai, mūsų dienos ritmas, veikla. Sakoma, kad įpročiui įsitvirtinti reikia 2 mėnesių. Ir štai! Lygiai po 2 mėnesių – vėl pokyčiai.
Laukdami Jūsų sugrįžtant, o taip pat ir planuodami tęsti nuotolinį bendravimą, norime priminti, kad visi pokyčiai reikalauja mūsų energijos, pastangų, sveikatos. Todėl būkime labiau supratingi ir atlaidūs sau, savo vaikams ir visiems šalia esantiems.
Tikėtina, kad jau ne kartą kalbėjotės su savo vaikučiais apie šią pasaulinę viruso, karantino situaciją. Vaikai dažnai greičiau pripranta prie pokyčių, negu suaugę. Ypač, kai šalia yra artimiausi žmonės. Nerimas jiems kyla tada, kada nerimaujame mes – suaugę. Jautresni, nerimastingesni vaikai gali girdėti ir matyti daugiau, negu mums atrodo. Jei aplinkoje vyrauja įtampa, negatyvios, gąsdinančios žinios, vaizdai, dažnai kalbama apie ligas ir mirtį, tikėtina, kad gali atsirasti jaučiamo padidinto nerimo ženklų: miego sutrikimų, dažnesnis nekontroliuojamo šlapinimosi, apetito pokyčių, baimės atsiskirti nuo artimųjų. Jei situacija šeimoje išties įtempta – nedelskite, kreipkitės pagalbos. Mūsų emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi už fizinę!
Dar šiek tiek apie naują adaptaciją darželyje. Jautresniems bei jaunesnio amžiaus vaikams gali tekti adaptuotis iš naujo. Šis dviejų mėnesių periodas jų laiko suvokime žymiai ilgesnis, negu mūsų. Adaptacijos sėkmę lengvins pozityvus mūsų, visų suaugusiųjų, požiūris į situaciją, bendradarbiavimas.
Visiems vaikučiams tinkantis metodas – aiškus būsimos dienos plano pateikimas: trumpai ir tiksliai, kas ir kaip bus, kas vyks ryte, kur po to eis, kaip atsisveikins, ką sutiks, kas pasitiks, kas juo rūpinsis, kada vėl susitiksite (pavalgius, po miego ar pan.) ir ką malonaus veiksite vakare. Jei ta istorija – planas dar iliustruojama paveikslėliais – vaikui dažnai būna visiškai aišku ir ramu. Visiems mums žinojimas suteikia ramybės, tvirtumo ir pasitikėjimo. Kai kuriems vaikams užteks priminti, kad jų pasiilgo ir laukia žaidimų draugai. Vaikai galės papasakoti darželyje, ką patyrė per tą laiką, ką išbandė, ką naujo sužinojo ir kaip gyveno namuose, kol jo nelankė.
Apie karantiną su vaikučiais galime kalbėtis, kaip apie metų laikų palaipsninę kaitą: vasara iškart neateina, bet po truputį, mes galėsime vis daugiau ir daugiau, o dabar laikomės tokių ir tokių taisyklių. Šiuo metu išties Lietuvoje galime jaustis saugiai ir ramiai, bet elgtis atsakingai ir išmintingai.
Kadangi tėvelių ir pedagogų tiesioginis kontaktas bus ribojamas, kviečiame bendrauti su pedagogais, specialistais nuotoliniu būdu. Kaip visada, lauksime jūsų lūkesčių, pasiūlymų, pastebėjimų, dalijimosi džiaugsmais ir rūpesčiais. Šiame etape mums visiems reikia vieni kitų paramos, supratimo, geranoriškumo ir padrąsinimo.
Žvelkime į naują etapą kuo paprasčiau, be įtampos, per didelių lūkesčių, su šypsena, humoru ir protingu atsakingumu. Vaikai bus dėkingi.
Psichologė Jūratė Lietuvnikienė