Norėdami pažymėti gegužės mėnesį minimą Saulės dieną, su vaikais svarstėme, kaip kartu pasidžiaugti ir pasveikinti Saulutę. Gal pakviesti Saulutę į kavinę? Ir kaip įsikurti saulėtą kavinę grupėje?

Smagiai diskutavę, pasidalinę patirtimis, ėmėmės planuoti – kavinei reikės pavadinimo, baldų, indų, įrankių ir kitokių prietaisų, sveikuoliško maisto, „boso“ ir kitų darbuotojų, meniu… Galvojome, siūlėme, balsavome ir išsirinkome labiausiai patikusius kavinės pavadinimus: „Saulės picerija“, „Spindulių kavinė“, „Saulutės spinduliukai“. Sutelkę jėgas pasigaminome iškabas ir kitus svarbius užrašus, prisiskyrėme pareigybes ir pradėjome įsirenginėti savo darbo vietas, modeliuoti ir puošti grupės aplinką. Susiruošę atidarėme grupėse kavines ir visi labai entuziastingai, išradingai, atsakingai ir įsijautę išgyvenome, išžaidėme savo vaidmenis, nuoširdžiai džiaugdamiesi vieni kitais ir šviesiai šilta Saulute.

Ką mums tai davė, ką mes atradome? Siekdami bendro tikslo, išgyvenome bendrystės patyrimus, jausmus, bendradarbiavome ir buvome labai atsakingi, ugdėmės planavimo, problemų sprendimo, raštingumo gebėjimus, sustiprėjo sveikos gyvensenos įgūdžiai, įvairiais būdais skleidėsi mūsų saviraiška, augo pasitikėjimas savimi.

Saulėta kavinė – gyva, aktyvi, „čia ir dabar“ vaikų kuriama šventė sau ir Saulutei. Spėkit, kiek žvaigždučių vaikai skyrė savo kavinei? Tūkstantį! 😉

 

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja

Inga Kajokienė