Kas vaikystėje nemėgo klausyti pasakų? Dar ir dabar pamename siužetus, kurie sukėlė daugybę malonių išgyvenimų, šiurpuliukų, tikėjimo stebuklais.  Pasakos dažnai mums siejasi su tuo, kas jas sekė (mama, tėčiu, močiute ar seneliu), suteikdamos emocinio saugumo, artumo, gerumo.

Šis laikmetis išsiskiria skubėjimu, informacijos gausa. Vaikų gyvenime taip pat daug daugiau iššūkių, negu kažkada turėjo jų tėveliai ar seneliai. Tačiau pasakų klausytis, vartyti knygeles ir dabar mėgsta daugelis. Ypač kartu su suaugusiais. Todėl kilo idėja šią galimybę išnaudoti vaikų kalbos gebėjimams ugdytis inicijuojant projektą.

Projekto ,Iš kur atkeliauja pasakos” metu atlikta vaikų apklausa atskleidė, kad pasakos jiems siejasi su knygelėmis, sekamų pasakų veikėjais ir siužetais, knygų parduotuvėmis (,,Pasaka? Kur reikia skaityti”, Dovydas, 6 m.). Vaikai įvardijo savo mėgiamas pasakas: Gabijai (5,5 m.) ir Neilai (3,5 m.) patinka pasakos apie ponį, Dovydui (6 m.) apie Jonuką ir Grytutę, Joriui (5,5 m.) apie gyvūnus, Adrijui ir Jurgiui (4 m.) apie žaibą ir robotus, Danielei (4 m.) apie Barbę.

Kad draugystė su pasakomis būtų kuo įdomesnė, įgytume įvairesnės patirties, ugdytųsi platesnis gebėjimų spektras, apmąstėme veiklos, kuri leistų būti ne tik klausytojais, bet ir aktyviais pasakų kūrėjais, atpasakotojais: knygelių ir audio pasakų klausymas, animuotų pasakų žiūrėjimas, ekskursijos į knygyną ir ,,Pasakų laboratoriją” S. Žikevičiaus Saugaus vaiko mokykloje, pasakų improvizacijos ir savų istorijų kūrimas panaudojant vaidybos priemones, pasidalijimas su draugais savo mėgiamais kūrinėliais. Į pagalbą atskubėjo ir mamos, kurios grupėje ne tik sekė pasakas, bet ir pasitelkė netradicines priemones (klausytis tamsoje pasišviečiant žibintuvėliais, šviečiant spalvotoms lempoms).

Kaip sužinojome, ar ėjome teisinga linkme? Išleidome skaitmeninę vaikų sukurtų ir pačių iliustruotų pasakų knygą ,,Boružėlių pasakėlės”. Kūrybiniame procese dalyvavo ir maži ir dideli. Vaikų sukurtos pasakos parodė, kad net mažieji geba kurti siužetus, pvz. Neilos (3,5 m.) pasaka ,,Apie košę”. Vyresniųjų pasakos buvo ilgesnės, sudėtingesnės. Savo pasaką sukurti išdrįso net ir tie, kuriems šiaip pasakoti labai nedrąsu. Girdėtų pasakų siužetus vaikai atpasakojo Smart priemonių pagalba (,,Vištytė ir gaidelis”, ,,Trys paršiukai” ir kt.). Į pagalbą pasitelkėme ir edukacinę bitutę Bee – bot žaisdami žaidimą ,,Iš kokios mes pasakos?”.

Kaip pasikeitė vaikų kalba? Joje atsirado daugiau atspalvių: garsų, naujų žodžių, aiškesnių ir ilgesnių sakinukų, siužetai tapo nuoseklesni. Patobulėjo ne tik kalba: pasidarėme drąsesni, labiau pasitikintys savimi, gebantys kurti vaidmenį pagal pasirinktą pasakos veikėją, atpažinti girdėtų pasakų herojus ir pasakyti iš kokios jie pasakos, išgyvenome daug malonių akimirkų. Kurdami pasakų herojus, iliustruodami pasakas (kirpdami, lankstydami, spalvindami, piešdami), vaidindami su pirštukinėmis lėlėmis, sustiprinome rankytes ir pirštukus. Tardami pasakų veikėjų vardus, mėginome išgirsti pirmą ir paskutinį garsus žodžiuose. Skaičiuodami pasakų herojus ir atrasdami atitinkamus skaitmenis (7 ožiukai pasakoje ,,Vilkas ir septyni ožiukai”, 7 veikėjai pasakoje ,,Senelė ir katinukas”), labiau susidraugavome su skaičiais. Savo patirtimi dalinomės su draugais ir namiškiais.

Pasakos – neatsiejama vaikystės dalis ir vienas iš linksmiausių būdų ugdytis.

,,Boružėlių” grupės mokytojos Laima Darvidienė ir Rūta Burinskienė