Rūpinkimės savo emocine sveikata!
Šis kvietimas skamba gana įprastai, tiesa?
Bet ar mes jį išgirstame?
Sunku įvertinti savo emocinę – psichologinę sveikatą. Su fizine – lengviau. Mums tiesiog ima kažką skaudėti. Emociniai negalavimai – kitokie. Kartais juos painiojame su savo ydomis („tingėjimas”), temperamentu („aš visada nerimauju…”), manome , kad tai prigimtis ir nieko nebepakeisti („mano mama tokia buvo, taip darydavo…”). Vyresnioji karta dažnai pasišaipo iš „depresijų”, pataria tiesiog „susiimti”, „eiti dirbti”, „nustoti skųstis”. O, kad būtų taip paprasta!
Gana grėsmingi sergančiųjų psichinėmis ligomis skaičiai, žmonių netektys siekia ieškoti sprendimų. Jau žinome, ką reikia minimaliai daryti, kad mūsų kūnas funkcionuotų: valgyti, miegoti, praustis. Tą darome beveik visi. Įprasta. Dar žinome, kad geriau nerūkyti, nevartoti alkoholio. Tą stengiamės daryti. Puiku, jei šalia to, rūpinamasi sveiku maistu, sveiku miegu, saikingumu ir judesiu. To jau daug žmonių nebedaro…
O kaip su emocine sveikata? Ar susimąstėme, kad tam, kad neatsėlintų vis dažnesni civilizuotus kraštus apimantys sutrikimai, turėtume taip pat kasdien tuo pasirūpinti? Sąmoningai? Štai kad ir šis 100 punktų sąrašas, tinkantis paaugliams ir suaugusiems. Darykime tai! Peržiūrėti
Dalį pasiūlymų, matomų sąraše, mes atliekame „nesąmoningai“ arba „neformaliai“. Beveik visos šios veiklos mūsų smegenyse ima gaminti „laimės hormonus“: dopaminą, endorfiną, oksitociną, serotoniną. Apie tai labai detaliai aprašo Loretta Graziano Breuning knygoje „Laimės hormonai“. Labai džiugu, jei tokių veiklų mūsų gyvenime netrūksta. Greičiausiai tada esame tiek dvasiškai, tiek fiziškai sveiki.
Tiek iškilus problemoms, tiek norint užbėgti joms už akių, kreipkimės pagalbos! Nelikime vieni! Konsultuokimės, kalbėkime, dalinkimės. Ieškokime specialistų, „įrankių“, gydančios aplinkos, žmonių, veiklos. Į psichikos negalavimų pinkles gali papulti bet kas, o ypač žmonės, dirbantys su kitais žmonėmis: socialinės srities darbuotojai. Tėvystė taip pat nėra vien džiaugsmai. Kartais visa ko gausa mus priveda prie perdegimo…
Taigi, kviečiu užsukti užsukite į nacionalinės psichikos sveikatos svetainę ir pasidomėti projektu: „Pagalba sau: emocinės sveikatos link“: https://pagalbasau.lt/apie-projekta/
Šis puslapis padės atpažinti problemas, nukreips jus pas tinkamą psichinės sveikatos specialistą, sužinosite, kur gauti nemokamą/ apmokamą psichologinę pagalbą, rasite praktinių įrankių, testų, programėlių, kaip padėti sau artimiesiems. Naudokitės!
Psichologė Jūratė taip pat rekomenduoja pasidomėti dėmesingumo – streso valdymo („Mindfulness“) praktikomis ir atkreipti dėmesį į programėles, padėsiančias praktikuoti dėmesingumą, streso valdymą, panikos atakas, stebėti savo emocijas. Peržiūrėti
Psichologė
Jūratė Lietuvnikienė